Knygos metmenys yra struktūrinis planas, kurį autorius parengia prieš rašydamas knygą. Šiame kontūre aprašomi knygos skyriai, siužeto linijos, veikėjai ir pagrindiniai įvykiai, kurie įvyks knygoje. Metmenys padeda autoriui organizuoti mintis, plėtoti siužetą ir užtikrinti, kad istorija vystytųsi logiškai ir nuosekliai.

Kodėl turėčiau sukurti knygos kontūrą?

Nesvarbu, kokio tipo knygos kontūrą pasirinksite, planavimas prieš rašant turi daug privalumų. Plano sudarymas padės nustatyti tikslus, susikaupti ir greičiau užbaigti rankraštį. Nereikia skirti daug laiko apibūdinimui, tačiau tam tikras (dažniausiai neskausmingas!) pasiruošimas prieš rašant bus naudingas, nes nesuksite ratų žiūrėdami į tuščią mirties ekraną.

Kai pradedate nuo kontūro, nesąmoningai užmezgate ryšius ir galvojate apie savo juodraštį net tada, kai aktyviai nerašote. Protinis rašymas duše yra vienas iš kontūrų pranašumų, nes jis priverčia jūsų mintis į galvą. Popierių ir rašiklius būtinai išskleiskite, kad galėtumėte užfiksuoti savo nuostabias idėjas, kai jos iškyla, o ne leiskite visoms idėjoms išnykti.

Jei turite rašymo planą knygos Apskritai, atsisėsdami rašyti galėsite geriau išdėstyti šias mintis ant popieriaus ir sudaryti skyrius. Tai reiškia, kad jūsų baigta knyga bus paruošta per trumpesnį laiką!

 

5 būdai, kaip apibūdinti negrožinės literatūros knygą

Labiausiai negrožinės literatūros autoriams diagramos naudingos dėl savo knygų pobūdžio. Paprastai, norint rašyti negrožinę literatūrą, reikia atlikti tyrimus ir nurodyti šaltinius (nors daugeliui romanų reikia atlikti savo tyrimus!)

Metmenys padės jums organizuoti tyrimą taip, kad jis netaptų didžiulis, taip pat padės sukurti geriausią baigtos knygos struktūrą.

1. Minčių žemėlapis + knygos kontūras

Taikant minčių sudarymo metodą, pagal knygos temą reikia sukurti smegenų sąvartyną. Parašykite temą popieriaus lapo centre, tada linijomis ir žodžiais nubrėžkite kuo daugiau sąsajų. Tai neturi būti prasminga nuo pat pradžių – tikslas yra laisvai mąstyti, kad visos idėjos išmestų iš galvos ir atsidurtumėte puslapyje.

Pradėsite pastebėti ryšius tarp skirtingų informacijos kategorijų. Taip lengviau atrasti aktualių „knygos vertų“ idėjų. Tada galite išskirti šias idėjas iš savo minčių žemėlapio ir sujungti jas į vientisą knygos kontūrą. Taip pat rekomenduojame sukurti minčių žemėlapį kiekvienam skyriui, kurį pasirenkate iš šaltinio žemėlapio. Tai padės suskirstyti visą knygą į skyrius. Smagu ir taip paprasta – sakėme, kad tai bus (dažniausiai) neskausminga!

2. Knygos metmenys pagal skyrius

Skyriaus knygos kontūras yra išplėstinė paprasto knygos kontūro versija. Norėdami pradėti, pirmiausia sukurkite visą skyrių sąrašą. Kadangi kiekvienas skyrius yra nurodytas kaip pavadinimas, vėliau galite pridėti medžiagos arba perkelti skyrius, kai vystosi juodraštis.

Kiekvienam skyriui sukurkite darbinį pavadinimą ir surašykite juos logiška tvarka. Tada užpildysite pagrindinius kiekvieno skyriaus punktus. Galiausiai susiesite savo išteklius, kaip jie rodomi kiekviename skyriuje, įskaitant knygas, interviu ir žiniatinklio nuorodas.

3. Nubraižykite savo knygos kontūrus

Galbūt rašytinio plano idėja riboja. Tai gerai – yra kita galimybė, kuri gali patikti jūsų kūrybinei pusei.

Norėdami sukurti tokį knygos kontūrą, ranka nubrėžkite knygos koncepciją nuoseklia tvarka. Jis gali būti toks paprastas arba sudėtingas, kaip norite. Nedvejodami naudokite rašiklį ir spiralinį bloknotą arba perkelkite jį į kitą lygį su spalvota laikmena popieriaus dydis su drobe Kiti pasitenkina piešdami idėjas su sausais trynimo žymekliais ant baltos lentos arba senamadišku kreida pieštu ant lentos.

4. Knygos struktūra naudojant Scrivener

Jei jums patinka būti itin organizuotam, „Scrivener“ rašymo programinė įranga gali būti jums tinkama. Jų knygos struktūros kūrimo programa leidžia įkelti tyrimus, tvarkyti juos perkeliant ir suskirstant į aplankus.

Programa reikalauja gana stačios mokymosi kreivės, o tai gali būti didelis trūkumas, ypač jei esate linkęs atidėlioti ir tikrai norite greitai išleisti knygą. Tačiau kai kurie rašytojai teigia, kad tai pakeitė jų organizacinį ilgesnių kūrinių procesą.

5. Lipdukų sienelė

Lipdukų siena

Tai skirta kūrybiniam mąstymui ir kitam metodui, kurio mokome Self Publishing School. Viskas, ko jums reikia, yra tuščia siena ir lipniųjų lapelių dėžutė. Kad ir kur eitumėte, nešiokitės su savimi lipdukų bloknotas ir nupieškite savo knygą skrendant. Užsirašykite savo idėjas ir įkvėpimą ant lipnių lapelių, kai tik užklumpa nuotaika.

Tada prie sienos priklijuokite lipdukus su žodžiais, fragmentais, paveikslėliais ir frazėmis. Savaitę atlikę šį pratimą, suskirstykite šiuos žodžius į knygos kontūrą. Voila – paprasta, efektyvu, kūrybiška!

Štai kaip atrodo knygos kontūrai:

1. Įžanga arba prologas

Įžanga arba prologas knygoje yra pradinė dalis, skirta supažindinti skaitytoją su istorija ir sukurti susidomėjimą kūriniu. Štai keletas pagrindinių įžangos ar prologo aspektų:

  • Knygos planas – problema.

Įžanga turėtų nustatyti knygos toną ir atmosferą. Tai gali būti paslaptinga, emocinga, kupina veiksmo ar kitaip įtraukianti.

  • Pasaulio pažinimas.

Įžanga gali supažindinti skaitytoją su pasauliu, kuriame vyksta įvykiai, taip pat su pagrindinėmis to pasaulio taisyklėmis. Tai ypač svarbu fantazijos ar mokslinės fantastikos kūriniuose.

  • Knygos metmenys – siužeto įvadas.

Dažnai įžangoje yra konkretus incidentas ar įvykis, kuris pajudina siužetą. Tai gali būti paslaptingas įvykis, pirmasis pagrindinio veikėjo susitikimas ar kažkas kita.

  • Intriga.

Įžanga turėtų sukelti skaitytojo susidomėjimą ir klausimų. Kad jis galėtų skaityti toliau, jis turi norėti žinoti, kas nutiks toliau.

  • Knygos metmenys – informacijos perteikimas.

Įvadas taip pat gali būti naudojamas norint pateikti pagrindinę informaciją apie pasaulį, veikėjus ar įvykius, kurie bus svarbūs vėliau.

  • Patrauklus stilius.

Svarbu, kad įžanga būtų parašyta patraukliu stiliumi, kuris tiktų knyga kaip visuma. Priklausomai nuo kūrinio žanro ir nuotaikos, jis gali būti aprašomasis, šnekamasis, lyrinis ir pan.

  • Pasiruošimas pagrindinei daliai.

Įžanga galiausiai turėtų paruošti skaitytoją pagrindiniam knygos dalys, įspėdamas jį, ko tikėtis.

Prologas gali atlikti panašias funkcijas, tačiau jis dažnai naudojamas supažindinti su kokiu nors svarbiu momentu ar istorijos dalimi, kuri įvyko prieš pagrindinius kūrinio įvykius. Svarbu, kad įžanga ar prologas būtų patrauklūs ir tikrai sudomintų skaitytoją.

2. Skyriai arba skyriai.

Skyriai arba skyriai yra skyriai, į kuriuos tekstas yra padalintas knygoje ar kitame dokumente. Jie padeda organizuoti ir struktūrizuoti medžiagą, padaryti ją prieinamesnę ir patogesnę skaitytojui. Štai keletas pagrindinių skyrių ar skyrių aspektų:

  • Struktūra. Skyriai arba skyriai yra pagrindiniai knygos struktūriniai elementai. Juos galima vadinti skaičiais (1 skyrius, 2 skyrius ir pan.). Antraštės (įvadas, 1 skyrius, išvada), simbolių pavadinimai ar kiti raktiniai žodžiai, atspindintys kiekvieno skyriaus turinį.
  • Funkcija.  Skyriai ar skyriai leidžia autoriui organizuoti informaciją ir renginius. Kiekvienas skyrius ar skyrius gali turėti savo tikslą, tikslą ir temą.
  • Perėjimai. Skyriuose ar skyriuose taip pat pateikiami perėjimai tarp skirtingų knygos dalių. Jie gali būti naudojami kaip perėjimai tarp istorijos lankų, laikotarpių arba požiūris personažai.
  • Naršymas  Skyriai ar skyriai palengvina skaitytojo naršymą. Jie leidžia skaitytojui lengvai rasti konkrečius knygos taškus.

Knygos metmenys

  • Akcentai. Kiekvienas skyrius ar skyrius gali pabrėžti tam tikrus dalykus, įvykius ar idėjas, kad skaitytojas galėtų juos labiau pastebėti.
  • Stilius ir nuotaika.  Skyriai ar skyriai gali būti naudojami kuriant skirtingus knygos stilius ir nuotaikas. Pavyzdžiui, vienas skyrius gali būti parašytas greito tempo ir dramatišku stiliumi, o kitas – ramesnis ir meditatyvesnis.
  • Tempo kontrolė.  Keisdamas skyrių ar skyrių ilgį ir struktūrą, autorius gali kontroliuoti istorijos tempą ir sukurti siužeto viršūnes bei pauzes.
  • Paantraštės. Skyriuose arba skyriuose gali būti subpozicijų, kurios toliau skaido medžiagą į mažesnes dalis, kad ją būtų lengviau suprasti.

Skyriai arba skyriai yra svarbus literatūrinės struktūros elementas, padedantis skaitytojui naršyti tekste ir padaryti skaitymo patirtį malonesnę bei įdomesnę.

3. Simboliai

Literatūros ir grožinės literatūros veikėjai – tai išgalvoti arba realūs žmonės, gyvūnai ar būtybės, autoriaus žodžiais atgaivinti siekiant sukurti ir plėtoti siužetą. Jie yra svarbūs istorijos elementai ir gali turėti skirtingas savybes, asmenybės bruožus ir vaidmenis istorijoje. Štai keletas pagrindinių aspektų, susijusių su personažais:

  • Fizinės savybės. Tai veikėjo išvaizdos aprašymas. Įskaitant išvaizdą, amžių, lytį, ūgį, plaukų ir akių spalvą bei kitas fizines savybes.
  • Psichologiniai bruožai. Šie aspektai apibūdina charakterį, savybes, charakterio motyvacija ir vidiniai konfliktai. Jie lemia, kaip veikėjas suvokia jį supantį pasaulį ir kokius veiksmus bei sprendimus priima.
  • Vaidmuo siužete. Kiekvienas veikėjas siužete atlieka unikalų vaidmenį. Tai gali būti pagrindinis veikėjas, antagonistas, pagalbinis veikėjas, draugas, sąjungininkas ir kt. Personažo vaidmuo turi įtakos jų bendravimui su kitais ir siužeto vystymuisi.
  • Dialogas ir pastabos.  Veikėjai bendrauja tarpusavyje ir su skaitytoju dialogais ir eilėmis. Tai būdas perteikti savo asmenybę, požiūrį, emocijas ir nuomones.

Knygos metmenys -

  • Charakterio raida. Dažnai veikėjai keičiasi ir tobulėja istorijos eigoje. Tai gali būti vidinis asmeninis tobulėjimas, santykių pasikeitimas ar naujų įgūdžių įgijimas.
  • Archetipai. Kai kurie veikėjai gali atstovauti literatūriniams archetipams, pavyzdžiui, herojus gelbėtojas, piktadarys, išmintingas senis ir kiti.
  • Simbolizmas. Veikėjai gali simbolizuoti tam tikras idėjas, vertybes ar vaizdinius. Jie gali būti naudojami gilioms reikšmėms ir temoms perteikti.
  • Santykiai tarp veikėjų. Siužeto veikėjų sąveika dažnai vaidina svarbų vaidmenį. Santykiai gali būti draugiški, romantiški, priešiški ir pan.
  • Vardas ir slapyvardis. Personažo vardas gali turėti svarbią reikšmę arba ką nors simbolizuoti. Slapyvardis arba slapyvardis taip pat gali apibūdinti veikėją.

Veikėjai yra svarbi literatūros kūrinių dalis, nes jie suteikia istorijai gyvybės ir padeda skaitytojams įsijausti ir suprasti įvykius. Dėl gerai išvystytų personažų rašymas tampa patrauklesnis ir įdomesnis.

4. Renginiai. Knygos metmenys

Literatūros ir grožinės literatūros įvykiai yra pagrindiniai siužeto momentai, perteikiantys veiksmą, siužeto raidą ir veikėjų sąveiką. Įvykiai vaidina svarbų vaidmenį kuriant skaitytojuose įtampą, intrigą ir emocijas.

Štai keletas aspektų, susijusių su įvykiais literatūroje:

  • Išoriniai renginiai:

Tai įvykiai, atsirandantys iš išorės, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, karai, kelionės, nusikalstamos intrigos ir kt. Jie gali būti siužeto raidos fonas.

  • Knygos planas. Vidiniai įvykiai:

Tai įvykiai, vykstantys veikėjų viduje, pavyzdžiui, vidiniai konfliktai, mintys, sprendimai ir emociniai išgyvenimai. Vidiniai įvykiai yra svarbūs norint suprasti veikėjų evoliuciją.

  • Kulminaciniai įvykiai:

Šie įvykiai atspindi siužeto posūkius, vedančius į konflikto sprendimą. Klimatiniai įvykiai dažnai sukelia aukštą įtampos ir dramos tašką.

  • Knygos planas. Flashbacks ir montažai:

Autoriai gali naudoti prisimintus įvykius ir scenos pakeitimus, kad sukurtų sudėtingą pasakojimo struktūrą ir atskleistų informaciją tinkamu laiku.

  • Atsitiktiniai įvykiai:

Kartais atsitiktiniai įvykiai gali įnešti netikėtų siužeto posūkių, kurie darbui suteikia nenuspėjamumo ir susidomėjimo.

  • Knygos planas. Konfliktai:

Įvykiai dažnai kyla dėl vidinių ar tarpasmeninių konfliktų. Konfliktai gali būti pagrindiniai siužeto varikliai.

  • Simboliniai įvykiai:

Kartais įvykiai naudojami tam tikroms idėjoms ar temoms simboliškai pavaizduoti tekste.

  • Sklypo plėtra:

Įvykių seka formuoja kūrinio siužetą. Įvairūs įvykiai yra tarpusavyje susiję ir veda į logišką istorijos raidą bei sprendimą.

Literatūros įvykiai padeda sukurti greitą ir jaudinančią istoriją, kuri patraukia skaitytojų dėmesį ir sudomina. Jie taip pat padeda ugdyti personažus, identifikuoti temas ir idėjas bei perteikti kūrinio emocijas ir atmosferą.

5. Kulminacija

Kulminacija (arba kulminacija) yra pagrindinis grožinės literatūros kūrinio taškas, aukščiausias siužeto įtampos ir dramos taškas. Kulminacijoje dažniausiai pasiekiamas konfliktas, kylantis iš veikėjų veiksmų ir sprendimų, ir prasideda siužeto sprendimas.

Svarbios kulminacijos ypatybės:

  • Įtampa. Šiuo metu kaupiasi maksimali įtampa, o skaitytojas ar žiūrovas yra susijaudinimo ir nerimo būsenoje. Darbo metu besivystantis konfliktas pasiekia aukščiausią tašką.
  • Sprendimai ir veiksmai. Šiuo metu veikėjai priima esminius sprendimus ir imasi veiksmų, lemiančių tolesnę įvykių eigą.
  • Siužeto posūkis. Kulminacija gali įnešti netikėtų posūkių į siužetą ir pakeisti įvykių eigą.
  • Vidiniai pokyčiai. Dažnai kulminacijoje įvyksta vidiniai veikėjų pokyčiai. Jie gali priimti svarbius sprendimus, pakeisti savo įsitikinimus ar persvarstyti savo vertybes.
  • Konflikto pabaiga. Dėl to kulminacija lemia pagrindinio kūrinio konflikto sprendimą. Tai gali būti pergalė ar pralaimėjimas, atgaila ar priėmimas ir pan.
  • Emocinis poveikis. Kulminacija dažnai sukelia stiprų emocinį poveikį skaitytojui ar žiūrovui. Tai gali sukelti mišrų džiaugsmo, sielvarto, palengvėjimo ar nusivylimo jausmus.

Kulminacija yra svarbus siužeto struktūros taškas, todėl siužetas tampa įdomesnis ir jaudinantis. Tai yra taškas, į kurį nukreipta visa istorija ir dažnai palieka ilgalaikį įspūdį auditorijai.

6. Plėtra ir sprendimas

Vystymas ir sprendimas yra svarbūs siužeto ir pasakojimo struktūros aspektai literatūroje ir filme. Jie susiję su tuo, kaip vystosi siužetas ir kaip sprendžiami pagrindiniai kūrinio įvykiai ir konfliktai.

  • Vystymas (pasakojimo įvadas): Siužeto raida apima visus įvykius, veiksmus ir pokyčius, kurie įvyksta prasidėjus istorijai. Tai etapas, kai skaitytojas ar žiūrovas daugiau sužino apie veikėjus, komplikacijas ir konfliktus. Vystymas gali apimti naujų veikėjų įvedimą, siužeto vingius, santykių ir temų raidą ir net vidinius veikėjų pokyčius. Jis remiasi įžanga ir sukuria įtampą, susidomėjimą ir intrigą, kuri išlaiko žiūrovų dėmesį.
  • Rezoliucija (išvada): Sprendimas yra siužeto užbaigimas ir pagrindinių jo konfliktų bei problemų sprendimas. Tai etapas, kai skaitytojas ar žiūrovas sužino, kaip sprendžiami konfliktai, kas nutinka veikėjams po visų įvykių ir kaip baigiasi jų istorija. Sprendimas gali būti linksmas arba liūdnas, ir tai priklauso nuo konflikto pobūdžio ir nuo to, kokius sprendimus priėmė veikėjai.

Vystymas ir raiška yra svarbūs siužeto elementai. Jie padeda sukurti išsamią ir įdomią istoriją. Gerai suplanuoti kūrimo ir sprendimo etapai leidžia skaitytojams ar žiūrovams bendrauti su kūriniu, patirti įvykius kartu su veikėjais ir pasitenkinti tuo, kaip istorija baigiasi.

7. Išvada

Išvada – tai paskutinė teksto dalis, kurioje apibendrinami rezultatai, daromos išvados arba išsakoma galutinė mintis. Skirtinguose kontekstuose ir tekstų tipuose išvada gali atlikti skirtingas funkcijas.

Akademiniuose ar moksliniuose darbuose. Knygos metmenys:

  • išvada apibendrina tyrimo rezultatus, apibendrina rezultatus ir gautas išvadas.
  • Čia autorius gali patvirtinti arba paneigti hipotezę. Paaiškinkite savo tyrimo svarbą ir jų praktinį pritaikymą.
  • Išvadoje taip pat dažnai pateikiamos rekomendacijos būsimiems tyrimams ar praktiniams žingsniams.

Literatūriniai ar meniniai tekstai:

  • išvada įneša siužeto uždarumą ir išlaisvina įtampą sprendžiant svarbius konfliktus ir problemas.
  • Tai momentas, kai skaitytojas gauna atsakymus į klausimus ir sužino, kaip baigiasi veikėjų likimai.
  • Išvada gali būti linksma arba liūdna, priklausomai nuo kūrinio žanro ir nuotaikos.

Verslo ar oficialiuose dokumentuose. Knygos metmenys:

  • išvada gali apimti pagrindinių ankstesnio teksto punktų apibendrinimą ir aiškiai išreikštą sprendimą ar rekomendaciją.
  • Išvadoje taip pat gali būti padėka, kontaktinė informacija arba pasiūlymas dėl tolesnių veiksmų.

Išvada vaidina svarbų vaidmenį teksto struktūroje. Tai padeda skaitytojui ar auditorijai suprasti pateikiamos informacijos ar siužeto esmę ir svarbą.

 

Priklausomai nuo autoriaus pageidavimų, knygos kontūrai gali būti labai išsamūs arba laisvesni. Tai padeda išlaikyti kūrinio struktūrą ir vientisumą bei palengvina rašymo procesą.

Kelionių rašytojas

Personažo fonas

Išgalvotas veikėjas

Nedorėlių rašymas knygoje. Pilnas vadovas

ABC