Pasakojimas pirmuoju asmeniu – tai literatūrinė priemonė, kurioje istorija pasakojama iš vieno iš veikėjų perspektyvos, naudojant įvardžių formas „aš“, „mano“, „aš“. Tai reiškia, kad pasakotojas dalyvauja įvykiuose, apie kuriuos jis kalba, ir dalijasi savo mintimis, jausmais ir suvokimu apie tai, kas vyksta.

Pasakojimo pirmuoju asmeniu pranašumai yra šie:

  1. Intymumas ir tapatybė: Skaitytojas gali geriau suprasti vidinį pasakotojo pasaulį, sukurti glaudesnį ryšį su veikėju.
  2. Balso autentiškumas: Pasakojimas pirmuoju asmeniu leidžia autoriui sukurti unikalų veikėjo balsą ir pasakojimo stilių.
  3. Emocinis gylis: Skaitytojas gauna tiesioginę prieigą prie pasakotojo emocijų ir išgyvenimų, o tai gali padaryti istoriją emocingesnę ir apčiuopiamesnę.
  4. Patogumas kuriant mįsles: Pasakotojas gali paslėpti informaciją nuo skaitytojo, sukurdamas įtampą ir paslaptį.
  5. Struktūros lankstumas: Pasakojimas pirmuoju asmeniu leidžia autoriui žaisti su įvykių chronologija ir pateikti skaitytojui ribotą ar šališką informaciją.

Tačiau ši technika turi ir apribojimų, pavyzdžiui, ribota įvykių ir veikėjų apžvalga, taip pat galimi pasakotojo suvokimo tikrovės iškraipymai. Priklausomai nuo užduoties ir stiliaus, pasakojimas pirmuoju asmeniu gali būti galinga literatūrinės raiškos priemonė.

Pliusai . Pasakojimas pirmuoju asmeniu.

Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Tai prideda realizmo lygį.

Vienas iš rašymo pirmuoju asmeniu pranašumų yra tas, kad jūsų pasakojimas iš karto skambės mažiau kaip istorija, o labiau kaip atsiminimai. Jei pasakotojas naudos tokius įvardžius kaip „aš“ ir „mes“, jūsų istorija bus patikimesnė, net jei pasakotojas pripažins, kad jo atmintis gali būti klaidinga. Apsvarstykite pirmąjį Kurto Vonneguto sakinį "Skerdykla-penki" : „Visa tai daugiau ar mažiau atsitiko“.

Galite pridėti gilumo ir sudėtingumo naudodami nepatikimą pasakotoją.

Vienas iš įdomiausių rašymo pirmuoju asmeniu aspektų yra gebėjimas pasitelkti nepatikimą pasakotoją. Nepatikimas pasakotojas yra pasakotojas, kurį auditorija žino arba įtaria esant nepatikimą. Tai gali priversti skaitytojus susimąstyti, kiek istorijos yra tiesa, o kiek melo (kaip ir daugelyje trilerių) arba tiesiog to, kas negali žinoti faktų, produktas.

Tai gali padaryti istoriją daug įdomesnę, nei tuo atveju, jei pasakotojas tiesiog pasakytų tiesą. Pavyzdžiui, „Gėlės Algernonui“ pasakojama pasakotojo, kurio intelektas svyruoja istorijos metu, todėl tampa aišku, kad jis dažnai nesupranta, kas vyksta, o tai gali sukelti dramatišką ironiją.

Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Galite panardinti skaitytojus į savo pasakotojo psichologiją.

Charakteris yra karalius, kai kalbama apie pasakojimą. Galite turėti įmantriausią siužetą ir griežčiausią struktūrą pasaulyje, bet jei jūsų istorijose trūksta atpažįstamų 3D simbolių , skaitytojams tai nerūpės.

Naudodami pasakojimą pirmuoju asmeniu turite daug didesnę galimybę suteikti savo skaitytojams tai, ko jie nori, ir visą istoriją atiduoti į savo pasakotojo rankas.

Pavyzdžiui, romanas Drakono tramdytojas »

Žygiai yra nemalonus potyris. Tai beprotiškas tos elegantiškos ir civilizuotos institucijos, žinomos kaip vaikščiojimas, iškrypimas. Frazė „einama pasivaikščioti“ reiškia malonų pasivaikščiojimą asfaltuotais keliais su draugais ar šeima. Jūs netgi galite laikyti rankas po mėnuliu su romantišku susidomėjimu. (Man niekada taip nebuvo nutikę, bet man buvo pasakyta, kad taip nutinka.) Kita vertus, „kempingas“ reiškia sunkią kuprinę vežtis mylių nelygiu reljefu su aistringais gamtos mylėtojais, kurie jaučia pareigą parodyti, kaip viskas vyksta. Graži. yra.

Jei galėčiau parašyti knyga trečiuoju asmeniu, ši ištrauka būtų reikalavusi dialogo ir būtų buvusi nepatogi ir ne tokia juokinga.

Tai gerai balsui.

Skaitytojai mėgsta autorius, turinčius stiprų rašymo balsą. Ir nors galite rašyti stipriu trečiojo asmens balsu (pvz. "Kelias arba «1984» ), daug lengviau papasakoti istoriją pirmuoju asmeniu. Štai pavyzdys iš knygos " Gazuno apiplėšimas“ .

Bet tada ji pažvelgė į mane. Ir mano skrandis. Jis darė tą patį, ką daro mano skrandis kiekvieną kartą, kai Margot Higinbotom pažiūrėjo į mane, aiškiai leisdamas man suprasti, kad yra labai nepatenkintas esama padėtimi. Ir man buvo labai sunku galvoti. Taigi, užuot sakęs: „Manau, kad tu tokia graži“ ar panašiai, aš jai pasakiau: „Man patinka tavo galva“.

Nežinau kaip tu, bet jei prie tavęs prieitų toks milžiniškas ožiukas kaip aš ir išrėktų: „Man patinka tavo galva“, tau būtų atleista, kad tikėjaisi, kad mano tolesnis veiksmas bus toks: „Atrodys gerai. mano lentynoje.

Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Tai puikiai tinka humorui.

Kai kurios juokingiausios kada nors parašytos knygos, pvz. Autostopu vadovas po galaktiką“ , parašyta trečiuoju asmeniu. Paprasčiausias dalykas gali priversti pasakotoją prisiminti juokingą akimirką arba priversti jį humoristiškai susimąstyti. Tai iš knygos „Super nevykėliai“ .

Jei šio berniuko vardas būtų Džonatanas, esu tikras, kad jis būtų laikomas puikiu Amerikos jaunystės pavyzdžiu. Bet Bdonatanas? Tai vaikas, kuriam lemta nudažyti vonios sienas prastai perteiktais vyriškų neklaužadų vaizdais.

Pasakojimo pirmuoju asmeniu spąstai.

Pasakojimas pirmuoju asmeniu, nors ir turi savo privalumų, taip pat gali turėti tam tikrų spąstų, kuriuos rašytojas turėtų žinoti:

  1. Ribota perspektyva:

    • Personažas, kuris yra pasakotojas, gali turėti ribotą vaizdą apie įvykius ir veikėjus. Tai gali susiaurinti siužeto apžvalgą ir palikti skaitytojus tamsoje apie kitus istorijos aspektus.

  2. Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Subjektyvumas ir šališkumas:

    • Pasakotojas gali būti šališkas arba subjektyvus, jo įvykių suvokimas gali skirtis nuo objektyvios tikrovės. Į tai svarbu atsižvelgti kuriant dinamiškus personažus ir siužetus.

  3. Sunkumai atskleidžiant personažus:

    • Pasakojime pirmuoju asmeniu gali būti sunkiau efektyviai išvystyti kitus veikėjus, nes pasakotojas daugiausia dėmesio skiria savo mintims ir išgyvenimams.

  4. Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Per daug „aš“:

    • Perdėtas įvardžio „aš“ vartojimas gali tapti monotonišku arba trukdyti skaitytojui. Autorius turėtų siekti įvairovės ir vengti besaikio kartojimosi.

  5. Siužeto paslapčių atskleidimas:

    • Pasakotojas gali netyčia arba tyčia atskleisti pagrindines siužeto paslaptis, atskleisdamas įvykius anksčiau laiko ir sumažindamas įtampą.

  6. Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Skaitytojo nuovargio rizika:

    • Kai kuriais atvejais, ypač ilgo pasakojimo pirmuoju asmeniu, skaitytojui gali pasidaryti nuobodu su tos pačios rūšies perspektyva.

  7. Nepakankama pasakotojo motyvacija:

    • Autorius turi atidžiai apsvarstyti pasakotojo motyvaciją. Jei jo veiksmai ar reakcijos neįtikinami, tai gali turėti įtakos pasakojimo autentiškumui.

  8. Objektyvumo praradimas:

    • Pasakotojas gali prarasti objektyvumą, ypač jei jo paties šališkumas ir emocijos vaidina per daug pagrindinį vaidmenį istorijoje.

Sėkmingas pasakojimas pirmuoju asmeniu reikalauja atidžiai apsvarstyti šiuos aspektus ir atidžiai valdyti asmeninę perspektyvą, kad būtų sukurtas patrauklus, kokybiškas rašymas.

 

DUK. Pasakojimas pirmuoju asmeniu.

  1. Kas yra pasakojimas pirmuoju asmeniu?

    • Atsakymas: Pasakojimas pirmuoju asmeniu – tai literatūrinė priemonė, kurioje istorija pasakojama iš vieno iš veikėjų perspektyvos, naudojant įvardžių formas „aš“, „mano“, „aš“.

  2. Kokie yra pasakojimo pirmuoju asmeniu pranašumai?

    • Atsakymas: Ši technika suteikia personažui intymumo ir sukuria autentiškumą. balsas, leidžia giliau pasinerti į pasakotojo emocinį pasaulį ir sukurti unikalius personažų stilius bei balsus.

  3. Kokie yra pasakojimo pirmojo asmens naudojimo apribojimai?

    • Atsakymas: Apribojimai gali apimti ribotą perspektyvą, pasakotojo subjektyvumą, sunkumus ugdant kitus veikėjus ir galimą šališkumą.

  4. Kaip išvengti monotonijos vartojant įvardį „aš“?

    • Atsakymas: Keiskite sakinio struktūrą, naudokite sinonimus, įžangines frazes ir kitas stilistines priemones, kad išvengtumėte per didelio kartojimosi.

  5. Ar pasakojimą pirmuoju asmeniu galima naudoti įvairiuose žanruose?

    • Atsakymas: Taip, pasakojimas pirmuoju asmeniu gali būti naudojamas įvairiuose žanruose, įskaitant romanus, apsakymus, atsiminimus, paslaptis ir kt.

  6. Kaip išlaikyti įtampą pasakojant pirmuoju asmeniu?

    • Atsakymas: Naudokite sumanius siužeto judesius, neatskleiskite pagrindinių paslapčių iš karto, kurkite mįsles ir dramatiškas akimirkas.

  7. Kokia rizika siejama su pasakotojo subjektyvumu?

    • Atsakymas: Pasakotojas gali iškreipti įvykius dėl savo išankstinių nuostatų, todėl jo nuomonė gali būti šališka.

  8. Kaip išsirinkti motyvaciją pasakotojui?

    • Atsakymas: Motyvacija turi būti įtikinama ir atitikti pasakotojo charakterį, kad jo veiksmai ir reakcijos būtų tikėtini.

  9. Ar pasakotojas gali žinoti daugiau nei skaitytojas?

    • Atsakymas: Taip, pasakotojas gali turėti žinių pranašumą, ir ši technika gali būti naudojama norint sukurti įtampą ar dramatišką efektą.

  10. Kaip išlaikyti dinamiškumą pasakojime pirmuoju asmeniu?

  • Atsakymas: Naudokite dialogą, savirefleksiją ir tempimo bei sakinio struktūros pokyčius, kad sukurtumėte dinamiškumą.

Šie klausimai ir atsakymai gali padėti rašytojams ir skaitytojams geriau suprasti pasakojimo pirmuoju asmeniu ypatybes ir galimybes.

ABC