Įtampa knygoje. Kaip sukurti įtampą rašant?

Įtampa knygoje paprastai reiškia susijaudinimo, intrigos ar emocinės įtampos, kurią autorius sukuria tarp skaitytojų, laipsnį. Šis jausmas kyla, kai siužetas įgauna netikėtų posūkių, veikėjams atsidūrus pavojingose ​​ar įtemptose situacijose, kilus konfliktams ar dramai pasiekus aukštą viršūnę. Įtampa paverčia knygą jaudinančia ir skatina skaitytoją žinoti, kas bus toliau, todėl ji atlieka svarbų vaidmenį patraukiant skaitytojo dėmesį ir išlaikant jo dėmesį į tai, kas vyksta.

Ar galite prisiminti paskutinį knyga, kurios tiesiogine prasme atsidūrėte ant sėdynės krašto, širdis plakė, pirštai balti, o akys prilipo prie puslapio? Gerai parašyta įtampa gali priversti mus jaustis gyvais, perkelti į kitą pasaulį ir visiškai pasinerti į šių veikėjų gyvenimus.

Kaip sukurti įtampą rašant?

Įtampa yra esminis kūrybinio rašymo elementas, nes jis skatina skaitytoją įsitraukti, domisi ir nori sužinoti, kas nutiks toliau. Kai istorijoje yra įtampa, skaitytojas emociškai įsitraukia į veikėjus ir jų padėtis. Jiems rūpi istorijos baigtis ir jie nori žinoti, kaip ji pasisuks. Įtampa sukuria skubos jausmą, kuris stumia skaitytoją į priekį, sukuria jaudulį ir laukimą.

Štai keletas priežasčių, kodėl įtampa svarbi kūrybiniam rašymui:

1. Įtampa knygoje sukuria konfliktą.

Konfliktas gali kilti iš įvairių šaltinių, tokių kaip prieštaravimai tarp veikėjų, vidiniai konfliktai pagrindinių veikėjų viduje, kova siekiant tikslų ar įveikti kliūtis. Konfliktas palaiko įtampą, nes nuolat domisi skaitytoju, kokios bus konflikto pasekmės ir kaip jis bus išspręstas. Autorius gali pasitelkti įvairias siužeto technikas ir vingius, kad išlaikytų įtampą ir išlaikytų skaitytojo dėmesį iki pat pabaigos. knygos. Negali būti istorijos be konflikto.

2. Įtampa sukuria laukimą.

Įtampa knygoje tikrai skatina laukimą. Kai skaitytojas siužete jaučia įtampą, jis verčia laukti, kol išsispręs konfliktai, išsiaiškins paslaptys ar išsiplės siužetinės linijos. Laukimas gali būti įtemptas, kupinas laukimo ir jaudulio, ypač jei autorius kuria intriguojančias aplinkybes ar paslaptingus personažus. Nors įtampa skatina skaitytoją domėtis, įtampa skatina skaitytoją skaityti, trokštant sužinoti, kaip siužetas vystosi ir išsisprendžia.

3. Įtampa knygoje kuria charakterį.

Kai veikėjai patiria spaudimą ar įtemptose situacijose, tai suteikia autoriui galimybę parodyti tikrąsias savo spalvas. charakterio bruožai. Pavyzdžiui, sunkiose ar pavojingose ​​situacijose personažai gali parodyti savo stipriąsias puses, tokias kaip drąsa, ryžtas, empatija ar net pasiaukojimas. Įtampa taip pat gali atskleisti jų silpnybes ar trūkumus, nes veikėjai gali susidurti su moralinėmis dilemomis ar savo vidiniais konfliktais.

Apskritai, įtampa sukuria galimybę tobulėti ir vystytis charakteriui, leidžianti jiems reaguoti į didelius statymus ir netikėtas aplinkybes. Tai padeda skaitytojams geriau suprasti veikėjus ir su jais bendrauti, todėl jie tampa tikroviškesni ir įdomesni.

4. Įtampa knygoje padeda reguliuoti tempą.

Didėjant įtampai, istorijos tempas paprastai didėja, todėl skaitymas tampa įdomesnis ir greitesnis. Pavyzdžiui, didelės įtampos akimirkomis, kai pagrindiniai veikėjai iškyla pavojuje arba susiduria su itin svarbiais iššūkiais, autorius gali pagreitinti pasakojimo greitį naudodamas trumpus sakinius, greitą dialogą ir greitus scenos pasikeitimus. Taip skaitytojas jaučiasi įsitempęs ir įtraukiamas, kai bando išsiaiškinti, kaip situacija išsispręs.

Kita vertus, mažos įtampos ar veiksmo pertraukų metu autorius gali sulėtinti tempą, kad skaitytojas galėtų atsikvėpti, apmąstyti įvykius ar daugiau sužinoti apie veikėjus ir jų vidinį pasaulį. Tai sukuria pusiausvyrą ir įvairovę istorijos tempe, todėl ją skaityti tampa įdomiau ir maloniau. Taigi įtampa padeda reguliuoti tempą, kad skaitytojui būtų sukurtas optimalus efektas ir išlaikytų jo dėmesį visos knygos metu.

Patarimai, kaip sukurti įtampą rašant.

Štai keli patarimai, padėsiantys sukurti įtampą rašant.

1. Įtampa knygoje. Pridėkite savo personažus.

Mums labiau rūpi įtampa istorijoje, jei ji apima veikėjus, kuriuos mylime. Įtampą kuria veikėjų reakcijos. Ar jiems kas nors rūpi? Kas asmeniškai rizikuoja jūsų pagrindiniais veikėjais? Kas blogo jiems gali nutikti dėl šios situacijos? Ugdykite personažų diskomfortą ir baimę, kad padidintumėte įtampą, nes veikėjai yra auditorijos avatarai.

2. Sukurkite gerus piktadarius.

Geri piktadariai literatūroje ir filme yra personažai, kuriuos aiškiai apibūdina jų savybės, motyvai ir veiksmai. Nors jie gali būti blogi ar amoralūs, dažnai jie taip pat yra sudėtingi ir žavūs.

Štai keletas idėjų, kaip sukurti gerus piktadarius:

• Motyvuotas ekscentrikas: Šis piktadarys mano, kad jo tikslai yra teisingi, tačiau jo metodai gali būti itin ekstremalūs. Jis turi genialų protą ir gali kelti grėsmę visuomenei, nors jo galutinis tikslas gali būti dviprasmiškas.
• Tragiška figūra: Šis piktadarys gali būti savo aplinkybių ar nuoskaudų, atvedusių jį į nusikalstamą kelią, auka. Jo istorija gali sukelti užuojautą ir užuojautą, tačiau jo veiksmai išlieka destruktyvūs.
• Manipuliatorius ir manipuliuojamas: Nedorėlis, kuris manipuliuoja kitais personažais siekdamas savo tikslų, gali būti ypač charizmatiškas ir žavus. Jis naudoja savo intelektą ir žavesį, kad manipuliuotų situacijomis savo naudai.
• Fanatikas: Šis piktadarys taip tiki savo ideologija, kad yra pasirengęs aukotis bet kokią auką, kad ją įgyvendintų. Jo absoliutus pasitikėjimas savo veiksmų teisingumu gali padaryti jį ypač baisų ir negailestingą.
• Prarasta siela: Šis piktadarys gali būti traumos ar netekties, dėl kurios jis linkęs piktadariui, rezultatas. Jis ieško savo veiksmų prasmės ir gali būti vidinis konfliktas tarp jo troškimų ir moralinių įsitikinimų.

Geri piktadariai dažnai turi sudėtingų motyvų ir niuansų, dėl kurių jie žavi skaitytoją ar žiūrovą. Jie turėtų kelti ir pasibjaurėjimą, ir tam tikrą supratimo ar užuojautos laipsnį, todėl jie tampa įdomesniais ir niuansesniais personažais.

3. Statai turėtų kilti per visą istoriją.

Istorijos statymo kėlimas yra svarbus kūrimo elementas žavinga sklypas. Norint išlaikyti skaitytojo ar žiūrovo susidomėjimą, būtina, kad istorijai įsibėgėjus įtampa ir laukimas didėtų. Veikėjai gali atsidurti vis pavojingesnėse situacijose, kai kyla pavojus jų gyvybei, saugumui ar net sveikam protui.

Istorijai įsibėgėjus gali atsiskleisti naujos paslaptys ir paslaptys, kurios sukelia susidomėjimą ir skatina norą sužinoti, kas nutiks toliau.

Pagrindiniai veikėjai gali susidurti su vis sudėtingesniais ir rimtesniais konfliktais, dėl kurių jiems reikia priimti sunkius sprendimus ir įveikti naujas kliūtis. Santykiai tarp veikėjų gali tapti vis įtemptesni ir konfliktiškesni, o tai sukuria papildomų sunkumų jų raidai ir siužetinių problemų sprendimui.

Siužeto vingiai ir raidos turėtų nuolat didinti statymą, kad skaitytojas ar žiūrovas nuolat jaustų įtampą ir norą sužinoti, kuo istorija baigsis.

Padidinus statymą visoje istorijoje padeda išlaikyti skaitytojo ar žiūrovo susidomėjimą, o skaitymo ar žiūrėjimo patirtis tampa įdomesnė ir linksmesnė.

4. Įtampa knygoje. Leiskite mažoms atokvėpio ir apmąstymų akimirkoms.

Yra dvi svarios priežastys sumažinti įtampą ramiomis akimirkomis. Pirma, jei jūsų istorija yra tiesioginė įtampa be jokių pertraukų, jūsų skaitytojai gali sustingti. Norėdami išlaikyti įtampą, duokite mums pertraukas. Antroji priežastis yra ta, kad tai suteikia jūsų veikėjams galimybę pagalvoti apie tai, kas vyksta ir kas gali nutikti, jei jie neišspręs problemos. Tai suteiks galimybę įtampai išlikti jūsų auditorijos žarnyne, kai jie nerimauja dėl to, kas gali nutikti toliau tuose mažuose tylos langeliuose.

5. Užduokite skaitytojui klausimus.

Įtampa neturėtų būti perduodama skaitytojams ant lėkštės. Palikite jame paslaptį! Leisk jiems susimąstyti, kas vyksta, kuo tai baigsis ir kaip į tai reaguos veikėjai. Numatymas dažnai sukelia įtampą. Nežinomas blogis sukuria įtampą. Daugeliu atvejų tikras stresas yra paslėptas paslaptyje.

6. Įtampa knygoje. Stiprus išorinis konfliktas.

Stiprus išorinis istorijos konfliktas gali labai padidinti skaitytojo įtampą ir susidomėjimą. Išorinis konfliktas dažniausiai yra pagrindinio veikėjo ir išorinių jėgų ar kliūčių, keliančių grėsmę jo tikslams, susidūrimas.

Štai keletas stiprių išorinių konfliktų pavyzdžių:

• Susidūrimas su priešu ar piktadariu: Protagonistas gali susidurti su galingu priešininku ar piktadariu, kuris aktyviai trukdo siekti savo tikslų. Tai gali būti priešas, antagonistas ar net gamtos jėgos, pavyzdžiui, stichinės nelaimės.
• Kovok už išlikimą: herojus gali atsidurti ekstremalioje situacijoje, kai jo išlikimas tiesiogiai priklauso nuo jo sugebėjimo įveikti išorines grėsmes, tokias kaip pavojingos sąlygos, priešiškos būtybės ar net karas.
• Lenktynės su laiku: Pagrindinis veikėjas gali susidurti su situacija, kai laikas yra esminis dalykas ir jam reikia įveikti išorines kliūtis arba išspręsti problemą prieš ateinant kritiniam terminui.
• Socialinio ar politinio pobūdžio konfliktas: herojus gali įsivelti į konfliktą tarp įvairių socialinių ar politinių jėgų, kur jo tikslai gali būti priešingi visuomenės ar sistemos interesams.
• Ieškokite tiesos ar užuominos: Pagrindinis veikėjas gali susidurti su paslaptimi ar mįsle, kurią jis turi įminti, kad pasiektų tiesą ar pasiektų savo tikslą, įveikdamas išorines kliūtis ir pasipriešinimą.

Stiprus išorinis konfliktas ne tik daro istoriją linksmą ir jaudinančią, bet ir suteikia galimybę herojui augti ir tobulėti įveikiant kliūtis.

7. Tačiau nepamirškite apie vidinį konfliktą.

Tačiau svarbus ir vidinis konfliktas! Su kuo jūsų personažas viduje kovoja? Kaip šis vidinis konfliktas veikia išorinį konfliktą? Siekdamas susidoroti su išoriniu konfliktu ir tapti nugalėtoju, veikėjas turės spręsti savo vidines problemas.

8. Įtampa knygoje. Naudokite numatymą.

Numatymas – tai literatūrinė priemonė, kuria autorius užsimena apie būsimus įvykius ar siužeto raidą. Tai gali sukelti skaitytojui įtampą ir laukimą bei padidinti įtampą. Štai pavyzdys, kaip numatymas gali būti naudojamas siekiant sustiprinti išorinį konfliktą:

„Prie horizonto artėjo tamsus debesis, kurį išvarė atšiaurus vėjas. Pirmieji lietaus lašai nukrito ant žemės ir tyliai šnabždėjo. Tolumoje griaustinis griaustinis pranašavo audrą, atėjusią ne tik pakeisti kraštovaizdį, bet ir išbandyti kiekvieną, kuris išdrįsta tapti kliūtimi pagrindinio veikėjo kelyje. Pilkas skliautas buvo tarsi herojaus vidinio nerimo veidrodis, kuris jautė, kad jo gyvenimas greitai apsivers aukštyn kojomis.

Šiame pavyzdyje audringo oro atmosfera ir perkūnijos pranašystė simbolizuoja artėjantį išorinį konfliktą, su kuriuo netrukus susidurs pagrindinis veikėjas. Ši technika sukuria įtampą ir intrigą, verčia skaitytoją domėtis, kas bus toliau ir kaip herojus įveiks iškilusias kliūtis.

9. Atkreipkite dėmesį į tempą.

Tempimas yra jūsų istorijos ritmas ir gali būti naudojamas įtampai sukurti pagreitinant arba sulėtinant veiksmą. Taip pat galite dirbti su įtampa, norėdami pakeisti tempą mažesniu mastu, pvz., naudodami trumpus sakinius ir pastraipas, kad sukurtumėte skubos jausmą, arba ilgesnius, kad sulėtintumėte veiksmus ir padidintumėte laukimą.

10. Įtampa knygoje. Naudokite įdomias istorijas.

„Cliffhanger“ – tai literatūrinis ar kinematografinis įrenginys, kurio siužetas paliekamas neišspręstas arba kritiniame taške, paliekant žiūrovą ar skaitytoją laukti tęsinio. Tai sukuria įtampą ir įtampą, todėl auditorija nori žinoti, kaip situacija išsispręs ar kas bus toliau. Cliffhangers dažnai naudojami skyrių, epizodų ar knygų pabaigoje, siekiant išlaikyti skaitytojo dėmesį ir paskatinti jo norą sužinoti, kas bus toliau.

Cliffhanger pavyzdys:

„Kaip šešėlis, tamsi figūra plūduriavo per naktį, eidama link pagrindinio veikėjo. Tik dabar jis suprato, kad situacija tapo daug rimtesnė, nei jis manė. Jis nukreipė ginklą į priekį, bet tamsoje nematė, kas artinasi. Tik sunkus kvėpavimas tamsoje rodė, kad atėjo laikas galutinei akistatai. Ir tą akimirką, kai tylą nutraukė tik lapų ošimas po kojomis, pagrindinis veikėjas suprato, kad jo sprendimas paveiks ne tik jo paties, bet ir viso pasaulio likimą.

Pasibaigus tokiu momentu, skaitytojas palieka įtampą ir netikrumą, todėl nori žinoti, kaip ši kritinė situacija išsispręs.

11. Sukurkite stiprią atmosferą.

Patalpindami savo personažus į įtemptą aplinką ar situaciją, galite sukurti įtampos atmosferą, pvz., namą vaiduokliams, tamsią alėją ar įtemptą derybų susitikimą.

Štai pavyzdys, kaip sukurti stiprią atmosferą:

„Deglų liepsnos pamažu užgeso, palikdamos tik blankias žarijas ir ant akmeninių sienų metamus šešėlius. Tyla, kurią sulaužė tik šikšnosparnių ošimas ir tolimas dūzgimas, kūrė niūrų vienatvės ir įtampos jausmą. Pilis, apimta tamsos, atrodė kaip gyva būtybė, slepianti savo paslaptis savo gelmėse.

Pro siaurus sienų plyšius prasiskverbė silpna mėnulio šviesa, apšviesdama vingiuotus koridorius ir senovinius iš voratinklių išaustus trofėjus. Po kiekvienu žingsniu girdėjosi girgždančio medžio garsas, tarsi pilis atsibustų iš šimtmečius snūduriuojančio snaudulio stebėti tų, kurie išdrįso patekti į jos šventovę, invaziją.

Viskas šioje vietoje, nuo šalto akmens, dengiančio grindis, iki senų portretų, kabančių ant sienų, atrodė persmelkta baimės ir paslapties dvasios. Net oras atrodė sunkus ir prisotintas praeities kvapų, tarsi kiekvienas įkvėpimas atneštų naują paslapčių ir pavojų, laukiančių sparnuose, dalį.

Šis fragmentas apibūdina tamsią ir įtemptą senovinės pilies atmosferą, kupiną paslapčių ir grėsmių. Metaforų, aplinkos aprašymų ir veikėjo vidinių išgyvenimų naudojimas padeda sukurti turtingą ir įtaigią atmosferą, patraukiančią skaitytojo dėmesį.