Buhalterinė vertė yra turto, įsipareigojimo ar nuosavybės vertė, nurodyta įmonės finansinėse ataskaitose tam tikru momentu. Tai numatoma turto arba įsipareigojimo vertė, kurioje atsižvelgiama į pradinę savikainą, pridėtas sumas (pavyzdžiui, kapitalo išlaidas) ir atimtas sumas (pavyzdžiui, nusidėvėjimą ar nurašymus).
Skirtingų tipų turtui (pavyzdžiui, pastatams, įrangai, atsargoms) ir įsipareigojimams (pavyzdžiui, skolai) balansinei vertei nustatyti gali būti taikoma skirtinga metodika. Pavyzdžiui, ilgalaikis turtas, pvz., pastatai, dažnai naudoja nusidėvėjimą, kad būtų atsižvelgta į nusidėvėjimą ir senėjimą, o atsargos gali būti vertinamos naudojant FIFO (pirmas į, pirmas) arba LIFO (paskutinis įeinas, pirmas išeina) metodą.
Buhalterinė vertė yra svarbi apskaitos ataskaitų dalis, nes leidžia suinteresuotoms šalims (investuotojams, kreditoriams, vadovams) įvertinti įmonės finansinę būklę tam tikru momentu.
Kas yra buhalterinė vertė?
Apibrėžimas: tai įmonių nuosavybės vertė, susijusi su jų sąskaitomis ar apskaitos knygomis, kaip nurodyta įmonės finansinėse ataskaitose, ypač balansuose. Tai padeda nustatyti tikrąją įmonės vertę.
Taip pat galite galvoti apie tai kaip apie finansinį vertinimą, kuris nustato įmonės grynąją vertę, jei įmonė likviduoja visą savo turtą ir apmoka visus įsipareigojimus, pvz., skolas ir išlaidas. Įmonės buhalterinė vertė paprastai yra mažesnė už jos rinkos vertę.
Kita nuoroda į grynąją buhalterinę vertę yra teorinė suma, kurią investuotojas gautų, jei įmonė užsidarytų. Buhalterinė vertė suteikia investuotojams įmonės finansinę būklę ir investavimo galimybes. Kiekvienas investuotojas visada turi priimti geriausią sprendimą investuoti savo kapitalą, o buhalterinė vertė gali palengvinti šį apsisprendimą.
Svarba. Knygos vertė
Jis laikomas svarbiu vertinimo raktu, nes atspindi nuosaikų ir tikslų įmonės įvaizdžio vaizdą. Jį investuotojai naudoja siekdami nustatyti bendrą įmonės vertę. Tai leidžia investuotojams rasti gerų akcijų pasiūlymų, ypač kai jie mano, kad įmonė yra nepakankamai įvertinta arba kad parduotuvių kainos kyla. Savikaina nustatoma pagal turimus istorinius įmonės duomenis ir tikrai nėra subjektyvus skaičius. Įvertinę buhalterinę vertę, investuotojai ir rinkos analitikai gali gerai suprasti įmonę ir jos grynąją vertę investuoti.
Be to, buhalterinė vertė yra svarbi investuotojams, kad jie suprastų įmonės finansus ir vertę. Taigi buhalterinė vertė yra svarbi įvairiais būdais, pavyzdžiui:
- Įmonės akcijų analizė, siekiant nustatyti, ar jos neįvertintos, ar pervertintos
- Analizuoja rinką ir lygina kitų įmonių akcijų kainas
- Surenka tinkamą informaciją apie apyvartinį kapitalą, ty turimus pinigus kasdienei įmonės veiklai.
- Apskaičiuokite kelis finansinius rodiklius, įskaitant apyvartinio kapitalo santykį, skolos ir nuosavybės santykį, skolos santykį, santykį Kainos į buhalterinę vertę, dabartinį santykį ir kt.
Kaip apskaičiuoti naudojant formulę? Knygos vertė
Jį galite apskaičiuoti iš įmonės turto (visų prekių, turto, lėšų ir kt. vertės) atėmę įmonės įsipareigojimus (skolą, išlaidas).
Naudodami šias formules galite nustatyti balansinę turto vertę, įmonės balansinę vertę, visą turtą ir visus įsipareigojimus.
Turto buhalterinė vertė = istorinė savikaina – sukauptas nusidėvėjimas
Įmonės balansinė vertė = visas turtas – visi įsipareigojimai
Visas turtas = Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas
Iš viso įsipareigojimų = Ilgalaikiai įsipareigojimai + Trumpalaikiai įsipareigojimai
Buhalterinės vertės nustatymas įmonės balanse
Įmonės balanse buhalterinė vertė nurodoma kaip turtas (skirtumas tarp pradinės turto savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo). Kiekvienos įmonės buhalterinė vertė yra lygi nuosavam kapitalui balanse, kuris yra įmonės turto ir įsipareigojimų atėmimas.
Buhalterinė vertė prieš rinkos vertę
Buhalterinė vertė paprasčiausiai suprantama kaip verslo vertė jos sąskaitose arba knygose, kaip nurodyta jos finansinėse ataskaitose. Tai yra suma, kurią akcininkai gaus, jei įmonė bus likviduota. Matematiškai jį galite gauti atskirdami bendrus įmonės įsipareigojimus nuo viso įmonės turto. Rinkos vertė yra susijusi su įmonės verte akcijų rinkoje. Tai reiškia kainą, kurią turtas gali gauti rinkoje. Įmonėms tai gali būti suprantama kaip rinkos kapitalizacija. Rinkos vertę galite apskaičiuoti įmonės išleistų akcijų skaičių padauginę iš dabartinės rinkos kainos.
Pavyzdžiai. Knygos vertė
Pagal „Microsoft Corp.“ balansą. (MSFT) 2020 fiskaliniais metais, pasibaigusiais birželį, bendrovės bendras turtas siekė apie 301 mlrd. USD, o įsipareigojimai – apie 183 mlrd. USD. Taigi jų buhalterinė vertė buvo 118 milijardų dolerių (301 milijardas – 183 milijardai dolerių).
Rinkos vertės pavyzdžiai
„Microsoft“ fiskalinių metų pabaigoje 30 m. birželio 2020 d. bendrovė turėjo 7,57 mlrd. akcijų. plius akcijų kaina Bendrovė tą dieną uždarė 203,51 USD už akciją. Todėl jų rinkos vertė arba rinkos kapitalizacija buvo apie 1 mlrd. USD (540,6 mlrd. * 7,57 USD).
Vienai akcijai tenkančios buhalterinės vertės (BVPS) nustatymas
Vienai akcijai tenkanti buhalterinė vertė yra bendro akcininko turimo kapitalo, tenkančio vienai akcijai, matas. Kitaip tariant, tai reiškia viešai parduodamų paprastųjų akcijų ir bendro išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus santykį. Galite naudoti toliau pateiktą formulę, kad įvertintumėte vienos akcijos buhalterinę vertę, kaip nurodyta toliau:
Vienos akcijos buhalterinė vertė = (bendras akcinis kapitalas – privilegijuotas akcinis kapitalas) / vidutinis paprastųjų akcijų skaičius
Šioje pastaboje reikalaujamas vidutinis numatomų pardavimų skaičius, o ne bendras standartinių pardavimų skaičius, kad svarbūs įvykiai, tokie kaip akcijų emisijos ar akcijų išpirkimas, netrukdytų skaičiavimo rezultatui. Vienai akcijai tenkanti buhalterinė vertė yra dar viena pramonės metrika, kurią išradėjai dažnai analizuoja įmonės akcijoms. Jei BVPS yra didesnė už rinkos vertę, įmonė neabejotinai prekiauja akcijomis už mažesnę nei jos GAV, todėl yra nepakankamai įvertinta. Kita vertus, mažesnė BVPS nei rinkos vertė skatina akcijas prekiauti didesne nei įmonės vertė, todėl yra vadinama pervertinta.
Apčiuopiamas bendras kapitalas. Knygos vertė
Materialus bendrasis kapitalas yra svarbi buhalterinės vertės parinktis, kurią JAV federalinė vyriausybė neseniai pristatė apskaičiuodama bėdų patiriančius bankus. Visas materialus kapitalas gali būti apskaičiuojamas atėmus buhalterinę vertę ir nematerialųjį turtą, prestižą ir privilegijuotąjį nuosavybę. Tai padeda įmonei nustatyti konservatyviausią kainą ir geriausią apytikslę jos kainą. Taigi materialusis bendrasis kapitalas pirmenybę teikia nuosavybei, remdamasi materialia buhalterine verte. Tai padeda įmonėms geriau įvertinti įmonės vertę jos savininkams ir ypač paprastiesiems akcijoms. Trumpai tariant, materialus bendrasis kapitalas yra veiksmingas balansinės vertės matas įmonės akcininkams ir investuotojams.
Buhalterinė vertė prieš nuosavą kapitalą
Balanse tai lygu įstatinio kapitalo kainai, tačiau realiai jos skiriasi. Buhalterinė vertė nustatoma iš įmonės įsipareigojimų ir nematerialiojo turto atėmus įmonės turto vertę. Jis gali būti didesnis nei nulis arba mažesnis už nulį. Kartais buhalterinė vertė taip pat yra lygi nuliui. Kita vertus, nuosavas kapitalas – tai bendra visų įmonės akcijų vertė ir visas įmonės uždarbis. Jo reikšmė taip pat gali būti didesnė už, mažesnė už nulį arba lygi nuliui.
Apribojimai. Knygos vertė
Buhalterinė vertė taip pat turi keletą apribojimų ir jie
1. Komplikacijos
Buhalterinės vertės tikslumas yra labai svarbus ir tai reikalauja atitinkamo koregavimo, t.y. nusidėvėjimo. Tačiau įvairių koregavimo būdų, principų buvimas buhalterinė apskaita ir kitos dominančios temos apsunkina buhalterinės vertės apskaičiavimą.
2. Neatnaujinta
Retas balanso paskelbimas yra rimta buhalterinės vertės problema, nes jis atnaujinamas kas ketvirtį arba kasmet. Tačiau investuotojai turi pasikliauti naujausiais duomenimis kiekvieną mėnesį ir ketvirtį, o balansų atnaujinimas dažnai sukelia investuotojų diskomfortą.
3. Nematerialusis turtas neįtraukiamas.
Tik materialaus turto pridėjimas neatsižvelgiant į nematerialųjį turtą, pvz., intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą, yra vienas iš pagrindinių buhalterinės vertės trūkumų. Labai sunku įmones, kurios yra visiškai priklausomos nuo žmogiškojo kapitalo, vertinti kaip nematerialųjį turtą.
4. Mažiau dėmesio augimui
Turtas ir įsipareigojimai gali neatspindėti viso įmonės įvaizdžio. Be to, įmonės, kurios daug investuoja į plėtrą, dažnai patiria nuostolių, todėl jų buhalterinė vertė yra neigiama. Jei šis skaičius naudojamas kainos ir buhalterinės apskaitos santykiui įvertinti, tai gali reikšti, kad įmonė yra nepakankamai įvertinta arba patiria sunkumų.
5. Tinkamo dėmesio kokybei trūkumas.
Buhalterinė vertė neiliustruoja įmonės turto ar jos rinkos kainos. Laikui bėgant turtas gali tapti vertingas įmonei, nes įranga sensta arba tampa mažiau patikima. Todėl buhalterinė vertė tiksliai neatspindi įmonės. Buhalterinė vertė yra vienintelis būdas patikrinti įmonės apžvalgą ir jos akcijų būklę, atsižvelgiant į jos pervertintų ar neįvertintų statusą.
Оставить комментарий