Kolektyvizmas yra sociokultūrinis ir politinis principas, išskiriantis grupę, kolektyvą ar visuomenę kaip pagrindinį socialinės organizacijos vienetą. Ji pabrėžia kolektyvo interesų svarbą individų interesams. Kolektyvizmo kontekste pirmenybė teikiama grupės tikslams, bendruomenės gerovei ir bendradarbiavimui, o ne asmens laisvei ir pasiekimams.
Tai reiškia kultūrą, visuomenę ar ekonomiką, kuri vertina grupę ir kur polinkis labiau susijęs su grupe, o ne su individualiais interesais. Kolektyvizmo terminas reiškia grupės lojalumą ir tapatybę. Jis mano, kad individualūs poreikiai ir interesai nublanksta prieš grupės tikslus ir uždavinius bei bendrų sprendimų priėmimą.
Ekonomikoje kolektyvizmas sutelkia dėmesį į sistemą, kurioje grupės, valstybė ar vyriausybė, yra įpareigotos paskirstyti prekes ir paslaugas. Gamybos priemonės šioje ekonominėje sistemoje priklauso grupei, o ne asmenims. Vienas ryškiausių kolektyvistinės ekonominės sistemos pavyzdžių yra socialistinė ekonomika, kurioje gamybos priemonės yra kolektyvinės nuosavybės teise arba darbo jėga, arba valstybės. Jų našta yra ne generuoti pelną individualiam augimui, o tarnauti visos visuomenės interesams. Politikoje galite pamatyti nuorodą į kolektyvizmą sistemoje, kurioje atsakomybė tenka atstovaujamajai demokratijai. Piliečiai balsuoja už lyderį, o suskaičiavus, visi turėtų priimti daugiausiai balsų, net jei jie nebuvo jūsų pirminis pasirinkimas. Kalbame apie kolektyvinį pasirinkimą, o ne apie asmeninius prisirišimus. SU požiūris kultūra, kolektyvistinė kultūra reiškia šeimos ir visuomenės naštos uždėjimą individams. Ji teikia pirmenybę bendroms vertybėms ir tikslams, o ne individualistiniams poreikiams.
Kolektyvistinės kultūros bruožai. Kas yra kolektyvizmas?
Kolektyvistinės kultūros teorija yra apie įsiliejimą į grupę, elgesį taip, kad būtų skatinamas grupės solidarumas, santykiai su kitais grupės nariais, skirtingų grupės žmonių tarpusavio ryšys ir tapatybės radimas būnant grupės dalimi. Šalys, kurios palaiko kolektyvistines kultūras, yra Indija, Kinija, Japonija, Indonezija, Brazilija, Korėja ir kt.
Pagrindiniai kolektyvizmo bruožai yra šie:
- Bendruomenės orientacija: Kolektyvistinėse visuomenėse akcentuojamas veikimas grupės ar bendruomenės, o ne individualių interesų labui.
- Stipri struktūra: Organizacijos ir socialinės struktūros kolektyvistinėse sistemose, kaip taisyklė, yra pavaldžios kolektyvo interesams. Tai gali pasireikšti kaip stiprus vyriausybės reguliavimas, socialinė kontrolė arba socialinės normos, orientuotos į kolektyvines vertybes.
- Susirūpinimas visuomene: Kolektyvizmas reiškia atsakomybę už visos visuomenės gerovę. Tai gali apimti rūpinimąsi vargšais, paramą švietimui ir sveikatos apsaugai bei kitas viešąsias ir socialines programas.
- Šeimos ir bendruomenės ryšiai: Šeima ir bendruomenė vaidina svarbų vaidmenį kolektyvistinėse visuomenėse. Žmonės gali jausti tvirtus ryšius su šeima, draugais ir bendruomene ir laikyti juos palaikončiais bei savo tapatybės dalimi.
- Trūksta intensyvios konkurencijos: Kolektyvistinėse visuomenėse konkurencija tarp individų gali būti mažiau ryški nei individualistinėse visuomenėse. Vietoj to pagrindinis dėmesys skiriamas bendradarbiavimui ir savitarpio pagalbai.
- Grupiniai sprendimai: Sprendimus galima priimti kaip grupė, todėl svarbu laikytis socialinių normų ir lūkesčių.
Kolektyvizmas ir individualizmas yra du priešingi poliai socialinių ir kultūrinių vertybių spektre. Kai kurios šalys ir kultūros gali būti labiau kolektyvistinės, o kitos labiau individualistinės.
Kolektyvizmo įtaka elgesiui. Kas yra kolektyvizmas?
Įrodyta, kad kultūriniai skirtumai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia daugelį žmogaus elgesio aspektų. Kai kurie iš svarbiausių yra aprašyti toliau:
1. Santykiai. Kas yra kolektyvizmas?
Manoma, kad kolektyvistinė kultūra koreliuoja su mažu santykių mobilumo lygiu. Terminas „santykinis mobilumas“ vartojamas apibūdinti galimybių ir galimybių, kurias visuomenei priklausantis asmuo turi užmegzti gyvybingus santykius su savo pasirinktu ir pageidaujamu asmeniu, skaičių. Mažas mobilumas santykiuose rodo, kad santykiai yra ilgalaikiai, tvirti ir stabilūs. Juos formuoja keli veiksniai, pvz., demografija ir šeima, o ne asmeninis pasirinkimas. Faktas yra tai, kad tampa sunku užmegzti ir plėtoti santykius, ypač su naujais žmonėmis kolektyvistinėje kultūroje. Taip yra todėl, kad galimybė susitikti su žmonėmis yra daug mažesnė, o nepažįstamieji dažnai lieka svetimi kultūroje.
Kolektyvistinėje kultūroje žmonės prisiima atsakomybę už harmoningų santykių palaikymą, kuriuose ryšys būtų stiprus ir intymus.
2. Savęs suvokimas. Kas yra kolektyvizmas?
Savęs samprata – tai individo suvokimas apie unikalius asmens gebėjimus, savybes ir elgesį. Kultūra turi tiesioginės įtakos žmogaus elgesiui ir savigarbai. Kolektyvistinėje kultūroje individo elgesys yra linkęs į šeimos, grupės ar bendruomenės gerovę, o individas apibūdins save kaip gerą draugą, brolį, sūnų ir žmogų. Jei tai būtų individualistinė kultūra, jo suvokimas būtų labai skirtingas. Tada jis apibūdindavo save individualiai taip, lyg būčiau protingas žmogus; Esu puikus sportininkas ir pan.
3. Atitiktis
Sąvoka „atitikimas“ reiškia žmogaus elgesio keitimą, kad jis atitiktų ką nors arba pritaptų prie grupės. Kartais tai reiškia, kad reikia susitarti su dauguma grupės narių, kad visi patikėtų, kad elgiesi normaliai, nes tai yra laukiamas elgesio modelis. Kultūriniai skirtumai vaidina svarbų vaidmenį darant įtaką žmonių elgesiui. Jei priklausote kultūrai, kuri skatina kolektyvistinę visuomenę, jūsų elgesys skatins grupės gerovę net asmeninio troškimo sąskaita. Jei ne, elgesys parodys individualius pageidavimus, neatsižvelgiant į kitų gerovę ar polinkius.
4. Socialinė parama. Kas yra kolektyvizmas?
Kolektyvistinėje kultūroje žmonės ieško paslėptos socialinės paramos. Jie stengiasi leisti laiką su žmonėmis, kuriuos laiko palaikančiais, net jei jie nepriklauso jų artimiausiai grupei ar šeimai. Tokiam elgesiui yra priežastis. Streso ar streso metu žmonės nelinkę aptarinėti problemų su artimaisiais, nes nenori jų įskaudinti ir bijo neigiamų pasekmių santykiams.
5. Socialinis nerimas
Kolektyvistinėje kultūroje žmonės yra pasirengę priimti elgesį, kurį jie suvokia kaip socialiai santūrų ar santūrų. Jie patiria didelį socialinį nerimą, ir tai kyla iš jų polinkio įtikti kitiems, o ne sau.
Išvada. Kas yra kolektyvizmas?
Kolektyvistinės kultūros supratimas gali padėti suprasti, kodėl kai kurie žmonės yra laimingi minioje ir kodėl kai kurie negali pritaikyti savo elgesio prie grupės. Viskas priklauso nuo kolektyvinės grupės teisių, interesų ir pageidavimų ir neturi nieko bendra su individualiais polinkiais.
Оставить комментарий